Naujienų pranešimas: Metinis EGEA kongresas. 2008, Rusija
(Rubrika: Žygiai ir kelionės)
Paskelbė Jaunuolis
2008 11 14 - 11:32
Vietoj įvado
Rugsėjo 14 – 19 dienomis dalyvavome metiniame EGEA kongrese, vykusiame Pushkinskie Gory gyvenvietėje, Rusijoje. Atstovauti JGK teko man (Vykintui), Agnei, Justei bei Tomui. Iš anksto pasitarėme, kaip pristatysime Lietuvą, kokius prizus ir kokias lauktuves pasiūlysime dalyviams iš kitų šalių, apsipirkome, susikrovėme kuprines ir patraukėme į Rusijos pusę.
Tolyn į Rusiją
Tomas ir Justė nutarė iki Pskovo dundėti traukiniu, o aš ir Agnė, nekreipdami dėmesio į neįkyriai krapnojantį lietų bei vis didėjančias balas, ryte atsistojome automagistralės Vilnius – Panevėžys šalikelėje. Ryžtingai iškėlėme nykščius į viršų ir pakeleivingomis mašinomis tikėjomės nukeliauti iki Rėzeknės Latvijoje. Tranzuoti sekėsi gerai, tiksliau sakant netgi puikiai, nes vienoje vietoje ilgai nepasilikdavome, vis kažkas sustodavo. Šitaip keliavome 9 valandas, per kurias aplankėme Zarasus, Stelmužės ąžuolą, pasivaikščiojome po Obelius bei Daugpilį. Vakare šiek tiek pavargę, bet vis dar žvalūs pasiekėme Rėzeknę. Turėjome sunkumų norėdami susigaudyti mieste, nes angliškai vietiniai nenorėjo arba nesugebėjo kalbėti, o rusiškai mes patys ne kažin kiek temokėjome. Nustebino tai, kad Rėzeknėje yra dvi traukinių stotys, tad nusipirkę bilietą vienoje, turėjome nukakti į kitą, kur praleidome kelias valandas, belaukdami atvykstančio traukinio iš Lietuvos.
Pskove
Atkentėję visus muitinės formalumus, jau visa lietuvių geografų komanda ir keletas lenkų geografų maždaug pirmą valandą nakties išlipome Pskovo geležinkelio stotyje. Visąlaik keliavome į šiaurę, tad nenuostabu, jog Rusijoje naktį pajutome stipresnį šaltuką nei tėvynėje. Naktį teko praleisti stoties salėje, nes mums reikalingas autobusas, turėsiantis nuvežti į Pušgorį, darbą pradeda paryčiais. Normaliai pamiegoti niekam nepavyko, nes nepasitikėjome gausia publika taipogi tūnančia stotyje. Gerai tik tiek, kad salėje buvo pakabinti du televizoriai, naktį rodę saugusiems skirtą programą.
Kongreso vieta: pirmi įspūdžiai
Dardėjome kelias valandas rusiškais keliais, kol galiausiai pasiekėme mums reikalingą miestelį. Kongresiečių gretos buvo dar pagausėjusios, tai nemažas būrys klaidžiojome gatvėmis, ieškodami, kur viskas vyks. Būtų buvę papraščiau, jei organizatoriai kurnors būtų palikę nuorodas, bet, matyt, patingėjo. Taigi po šiokių tokių paklydinėjimų pasiekėme objektą, pavadinimu ,,Turbaza”. Iš pirmo žvilgsnio supratau, kad tai paprastas tarybinių laikų turizmo kompleksas, kuriame daug visokių pastatų ir benamių, bet draugiškų šunų. Mūsų pastogė Pamatę, kokie kambariai yra mažesniuosiuose nameliuose nudžiugome, pamanėme kad gyvensim tikrai bajoriškai. Bet… Suteikė mums kambarėlį dideliame bendrabutyje. Neišlepinti mes žmonės, nepanikavome. Įdomus pasirodė vonios kambarys: vienu metu buvo galima sėdeti ant klozeto, valytis dantis ir maudytis po dušu. Puikus racionalumo pavyzdys.
Virtuvės paslaptys
Tris kartus per dieną visi rinkdavomės valgykloje, vėlgi primenančią neseną istoriją. Porcijos nebuvo didelės, o ir maisto įvairove virėjos negalėjo pasigirti, pavyzdžiui pietums gaudavome sriubos bei kotletą su bulvių koše ir kokia nors maža daržove. Valgiau viską, ką atnešdavo, o tolimesnių šalių atstovams kildavo problemų: ,,Is this a tongue? How can you eat it?”
Workshops
Visi lietuviai dalyvavome skirtingose workshopose. Manasis buvo apie Europos Sąjungos išorės bei vidaus politiką. Daugiausia diskutavome apie Rusijos užmojus pasisavinti Arkties vandenyno gelmių turtus. Kelias valandas pabuvome rimtuoliais, o po to ėmėmės žaidimų. Manajame workshope visi daugiau ar mažiau kalbėjo angliškai, tai bendravimo problemų nebuvo.
Eskursijos
Galėčiau išskirti 3 eskursijas per kongreso savaitę. Pirmąją pasidarėme patys: aš, Agnė ir Justė. Išėjome pasižvalgyti po miestelį, o dižiausias tikslas buvo pasiekti vietinę parduotuvę. Matėme nemažai žiguliukų, moskvyčių, porą milicijos ekipažų, kol galiausiai priėjome neišvaizdžią parduotuvę. Suprantama, viduje daugiausia vietos užėmė alkoholio skyrius (ir labai pigaus). Šiokią tokią nuostalgiją įvarė ploni sąsiuviniai žaliais viršeliais bei pliušiniai žaislai guminiais veidais. Kitą eskursiją pasidarė mano workshopas. Kiekvienas gavome po primityvų apylinkių žemėlapį ir išpuškavome į kelių kilometrų žygį. Tikriausiai svarbiausias šios eskursijos objektas buvo Puškino valstybinis memorialinis muziejus (tikriausiai šitaip vadinasi). Pasitrainioję aplinkui, surengę keletą fotosesijų, nukulniavome į restoraną, kur iš organizatorių duotų pinigų pavalgėme, kas bokalą ar arbatos puodelį pakėlėme ir pratesėme žaidimus workshopo tematika. Paskutinė ir ilgiausia eskursija buvo į patį Pskovą. Aplankėme vietos kremlių, jame įsteigtą muziejų, kuriame teko pastebėti nemažai eksponatų, susijusių ir su Lietuvos istorija. Taipogi aplankėme vienuolyną, pasigrožėjome miesto centre esančiu Lenino paminklu bei paturėjome šiokį tokį laisvą laiką susipažinimui su vietine kultūra.
Vakarai
Vakare prasidėdavo, o paryčiais baigdavosi valstybių pristatymai ir diskotekos. Savo šalį pristatėme vaidindami klasėje vykstančią pamoką, kurios pabaigoje klausinėjome kitų dalyvių apie Lietuvą ir teisingai atsakiusiems įteikėme įvairius prizus. Degustacijai pasiūlėme lietuviško midaus, lašinių, sūrio ir dar šio bei to, o vėliau patys ragavome kitų šalių nacionalinius gėrimus bei valgius. Paskutinieji prisistatė Rusijos atstovai, surengę tikrą rusišką vakarą.
Namo!!!
Nutiko taip, kad Lietuvoje išduotų vizų galiojimo laikas viena diena buvo per trumpas. Tad nenorėdami turėti problemų su Rusijos teisėsauga, palikome Tomą kongrese, patys praleidome alaus gėrimo varžybas, sėdome į seną Ikarusą ir atgal tais pačiais keliais nubarškėjome į Pskovą. Ten išleidome paskutinius rublius bilietams bei lauktuvės ir sėdome stoty laukti naktinio traukinio. Kad nemiegotume, skanavome saldainiais bei vietine kava, žiūrėjome filmus per tuos pačius televizorius, kol sulaukėme traukinio. Lietuviškai pasisveiknę su vagono personalo darbuotojais, daug nedvejoję kritome miegoti. Vėl muitinė, vėl dardėjimas per Latviją, paskiau pirmieji metrai Lietuvos teritorijoje ir ryte mes jau Vilniuje!
Pasiūlė adju
Ši naujiena yra iš svetainės Jaunųjų Geografų Klubas
( http://www.jgk.gf.vu.lt/news.php?extend.30 )
(Rubrika: Žygiai ir kelionės)
Paskelbė Jaunuolis
2008 11 14 - 11:32
Vietoj įvado
Rugsėjo 14 – 19 dienomis dalyvavome metiniame EGEA kongrese, vykusiame Pushkinskie Gory gyvenvietėje, Rusijoje. Atstovauti JGK teko man (Vykintui), Agnei, Justei bei Tomui. Iš anksto pasitarėme, kaip pristatysime Lietuvą, kokius prizus ir kokias lauktuves pasiūlysime dalyviams iš kitų šalių, apsipirkome, susikrovėme kuprines ir patraukėme į Rusijos pusę.
Tolyn į Rusiją
Tomas ir Justė nutarė iki Pskovo dundėti traukiniu, o aš ir Agnė, nekreipdami dėmesio į neįkyriai krapnojantį lietų bei vis didėjančias balas, ryte atsistojome automagistralės Vilnius – Panevėžys šalikelėje. Ryžtingai iškėlėme nykščius į viršų ir pakeleivingomis mašinomis tikėjomės nukeliauti iki Rėzeknės Latvijoje. Tranzuoti sekėsi gerai, tiksliau sakant netgi puikiai, nes vienoje vietoje ilgai nepasilikdavome, vis kažkas sustodavo. Šitaip keliavome 9 valandas, per kurias aplankėme Zarasus, Stelmužės ąžuolą, pasivaikščiojome po Obelius bei Daugpilį. Vakare šiek tiek pavargę, bet vis dar žvalūs pasiekėme Rėzeknę. Turėjome sunkumų norėdami susigaudyti mieste, nes angliškai vietiniai nenorėjo arba nesugebėjo kalbėti, o rusiškai mes patys ne kažin kiek temokėjome. Nustebino tai, kad Rėzeknėje yra dvi traukinių stotys, tad nusipirkę bilietą vienoje, turėjome nukakti į kitą, kur praleidome kelias valandas, belaukdami atvykstančio traukinio iš Lietuvos.
Pskove
Atkentėję visus muitinės formalumus, jau visa lietuvių geografų komanda ir keletas lenkų geografų maždaug pirmą valandą nakties išlipome Pskovo geležinkelio stotyje. Visąlaik keliavome į šiaurę, tad nenuostabu, jog Rusijoje naktį pajutome stipresnį šaltuką nei tėvynėje. Naktį teko praleisti stoties salėje, nes mums reikalingas autobusas, turėsiantis nuvežti į Pušgorį, darbą pradeda paryčiais. Normaliai pamiegoti niekam nepavyko, nes nepasitikėjome gausia publika taipogi tūnančia stotyje. Gerai tik tiek, kad salėje buvo pakabinti du televizoriai, naktį rodę saugusiems skirtą programą.
Kongreso vieta: pirmi įspūdžiai
Dardėjome kelias valandas rusiškais keliais, kol galiausiai pasiekėme mums reikalingą miestelį. Kongresiečių gretos buvo dar pagausėjusios, tai nemažas būrys klaidžiojome gatvėmis, ieškodami, kur viskas vyks. Būtų buvę papraščiau, jei organizatoriai kurnors būtų palikę nuorodas, bet, matyt, patingėjo. Taigi po šiokių tokių paklydinėjimų pasiekėme objektą, pavadinimu ,,Turbaza”. Iš pirmo žvilgsnio supratau, kad tai paprastas tarybinių laikų turizmo kompleksas, kuriame daug visokių pastatų ir benamių, bet draugiškų šunų. Mūsų pastogė Pamatę, kokie kambariai yra mažesniuosiuose nameliuose nudžiugome, pamanėme kad gyvensim tikrai bajoriškai. Bet… Suteikė mums kambarėlį dideliame bendrabutyje. Neišlepinti mes žmonės, nepanikavome. Įdomus pasirodė vonios kambarys: vienu metu buvo galima sėdeti ant klozeto, valytis dantis ir maudytis po dušu. Puikus racionalumo pavyzdys.
Virtuvės paslaptys
Tris kartus per dieną visi rinkdavomės valgykloje, vėlgi primenančią neseną istoriją. Porcijos nebuvo didelės, o ir maisto įvairove virėjos negalėjo pasigirti, pavyzdžiui pietums gaudavome sriubos bei kotletą su bulvių koše ir kokia nors maža daržove. Valgiau viską, ką atnešdavo, o tolimesnių šalių atstovams kildavo problemų: ,,Is this a tongue? How can you eat it?”
Workshops
Visi lietuviai dalyvavome skirtingose workshopose. Manasis buvo apie Europos Sąjungos išorės bei vidaus politiką. Daugiausia diskutavome apie Rusijos užmojus pasisavinti Arkties vandenyno gelmių turtus. Kelias valandas pabuvome rimtuoliais, o po to ėmėmės žaidimų. Manajame workshope visi daugiau ar mažiau kalbėjo angliškai, tai bendravimo problemų nebuvo.
Eskursijos
Galėčiau išskirti 3 eskursijas per kongreso savaitę. Pirmąją pasidarėme patys: aš, Agnė ir Justė. Išėjome pasižvalgyti po miestelį, o dižiausias tikslas buvo pasiekti vietinę parduotuvę. Matėme nemažai žiguliukų, moskvyčių, porą milicijos ekipažų, kol galiausiai priėjome neišvaizdžią parduotuvę. Suprantama, viduje daugiausia vietos užėmė alkoholio skyrius (ir labai pigaus). Šiokią tokią nuostalgiją įvarė ploni sąsiuviniai žaliais viršeliais bei pliušiniai žaislai guminiais veidais. Kitą eskursiją pasidarė mano workshopas. Kiekvienas gavome po primityvų apylinkių žemėlapį ir išpuškavome į kelių kilometrų žygį. Tikriausiai svarbiausias šios eskursijos objektas buvo Puškino valstybinis memorialinis muziejus (tikriausiai šitaip vadinasi). Pasitrainioję aplinkui, surengę keletą fotosesijų, nukulniavome į restoraną, kur iš organizatorių duotų pinigų pavalgėme, kas bokalą ar arbatos puodelį pakėlėme ir pratesėme žaidimus workshopo tematika. Paskutinė ir ilgiausia eskursija buvo į patį Pskovą. Aplankėme vietos kremlių, jame įsteigtą muziejų, kuriame teko pastebėti nemažai eksponatų, susijusių ir su Lietuvos istorija. Taipogi aplankėme vienuolyną, pasigrožėjome miesto centre esančiu Lenino paminklu bei paturėjome šiokį tokį laisvą laiką susipažinimui su vietine kultūra.
Vakarai
Vakare prasidėdavo, o paryčiais baigdavosi valstybių pristatymai ir diskotekos. Savo šalį pristatėme vaidindami klasėje vykstančią pamoką, kurios pabaigoje klausinėjome kitų dalyvių apie Lietuvą ir teisingai atsakiusiems įteikėme įvairius prizus. Degustacijai pasiūlėme lietuviško midaus, lašinių, sūrio ir dar šio bei to, o vėliau patys ragavome kitų šalių nacionalinius gėrimus bei valgius. Paskutinieji prisistatė Rusijos atstovai, surengę tikrą rusišką vakarą.
Namo!!!
Nutiko taip, kad Lietuvoje išduotų vizų galiojimo laikas viena diena buvo per trumpas. Tad nenorėdami turėti problemų su Rusijos teisėsauga, palikome Tomą kongrese, patys praleidome alaus gėrimo varžybas, sėdome į seną Ikarusą ir atgal tais pačiais keliais nubarškėjome į Pskovą. Ten išleidome paskutinius rublius bilietams bei lauktuvės ir sėdome stoty laukti naktinio traukinio. Kad nemiegotume, skanavome saldainiais bei vietine kava, žiūrėjome filmus per tuos pačius televizorius, kol sulaukėme traukinio. Lietuviškai pasisveiknę su vagono personalo darbuotojais, daug nedvejoję kritome miegoti. Vėl muitinė, vėl dardėjimas per Latviją, paskiau pirmieji metrai Lietuvos teritorijoje ir ryte mes jau Vilniuje!
Pasiūlė adju
Ši naujiena yra iš svetainės Jaunųjų Geografų Klubas
( http://www.jgk.gf.vu.lt/news.php?extend.30 )