Naujienų pranešimas: Trumpas aprasymas apie balandzio menesio zygi
(Rubrika: Žygiai ir kelionės)
Paskelbė Jaunuolis
2008 06 25 - 08:15
Žygis: Karoliniškės-Lazdynai-Gudeliai-Pilaitė-Buivydiškės (2008-04-06)
Sunkus sekmadienio rytas, miegantys veidai, Karoliniškės – Gudeliai – Pilaitė– Buivydiškės - Vilniaus vakarinės dalies apylinkės, pasirodo ir čia gyventi galima: aplink vieni miškai, (na tik ne prie Laisvės prospekto), automobilių čia kaip butelių miške. Pirmas didelis civilizacijos stebuklas televizijos bokštas (kadaise buvusio grikiu lauko teritorijoje), o už jo, kaip bebūtų keista, pusiau oficialios gyvūnų kapinės, vienos iš nedaugelio Lietuvoje. Kiek tolėliau televizijos bokšto Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis su nuostabia Plikakalnio atodanga ir vaizdu i Vingio parką (kadaise vadinta Vingio šilu). Čia pat prasideda Lazdynų rajonas, su savo įdomiu išsidėstymu ir keturiomis „homo sovietikus“ skulptūromis, apsukame gerą ratą aplink nedidelę dalį rajono, kad pamatytume jas visas, o visas kitas rajono palikimas tai „kosminis“ rajono išplanavimas…
Pasakų parkas su medinėmis skulptūromis, pušų apsuptyje, pora kilometrų nuo jo ir mes pagaliau miške, pirmieji grioviai šiukšlių... Patraukiame Gudelių pusėn. Pavaikščioję Neries krantais ir priėję Sudervės upelį, randame ir senojo Gudelių pilkapyno liekanas, na tiksliau tai, kas iš jo likę (dalis jo sunaikinta tiesiant elektros linija). Patraukiame Sudervės upelio pakrante, grožimės kloniu bei apylinkėmis bei gyvenviete, einame Salotės pusėn prie ežerėlio. Paskutiniu likusiu batonu užkemšam žuvėdrų būrį ir taukiame link Pilaitės. Pakeliui praeinam Gilužio ežerą, apie kurį sukurta graži legenda. Prasideda lietus, maudytis jau nebereikia…
Čia pat jau ir Pilaitė, gan naujas rajonas. Einame link vandens malūno, vieno iš Pilaitės dvaro „stebuklų“. Jau ir taip šlapi, pasiekę malūną sustojame bendrai nuotraukai, vėliau sustojame prie Pilaites piliakalnio, kur trumpam žaidžiame neįprastą krepšinį, su „limonado“ =D buteliu =D, o seniai labai seniai, šioje vietoje stovėjo pilis, saugojusi Vilnių nuo kryžiuočių.
Toliau patraukiame link Buivydiškių, tiesa, kelias gana ilgokas, o aplink tvenkinius dar tolimesnis. Tačiau neilgai trukus apėję tvenkinius (ir juose paskendusias mašinas) bei kitus žmogaus rankų paliktus „padargus“ prieiname buvusį Buivydiškių dvarą, viena iš seniausių dvarų Vilniaus krašte, dabar čia įsikūrusi mokykla. Keliaujame toliau, mūsų kelionė pasibaigia Justiniškėse. Visi sustojame išgerti „šiltos arbatos“, taip ir pasibaigia mūsų kelionė. Dėkui žygio vadovui Tomui už tai, kad man parode kokiose vis dėlto gražiose apylinkėse gyvenu. J
Pasiūlė Evilangel [/html]
Ši naujiena yra iš svetainės Jaunųjų Geografų Klubas
( http://www.jgk.gf.vu.lt/news.php?extend.22 )
(Rubrika: Žygiai ir kelionės)
Paskelbė Jaunuolis
2008 06 25 - 08:15
Žygis: Karoliniškės-Lazdynai-Gudeliai-Pilaitė-Buivydiškės (2008-04-06)
Sunkus sekmadienio rytas, miegantys veidai, Karoliniškės – Gudeliai – Pilaitė– Buivydiškės - Vilniaus vakarinės dalies apylinkės, pasirodo ir čia gyventi galima: aplink vieni miškai, (na tik ne prie Laisvės prospekto), automobilių čia kaip butelių miške. Pirmas didelis civilizacijos stebuklas televizijos bokštas (kadaise buvusio grikiu lauko teritorijoje), o už jo, kaip bebūtų keista, pusiau oficialios gyvūnų kapinės, vienos iš nedaugelio Lietuvoje. Kiek tolėliau televizijos bokšto Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis su nuostabia Plikakalnio atodanga ir vaizdu i Vingio parką (kadaise vadinta Vingio šilu). Čia pat prasideda Lazdynų rajonas, su savo įdomiu išsidėstymu ir keturiomis „homo sovietikus“ skulptūromis, apsukame gerą ratą aplink nedidelę dalį rajono, kad pamatytume jas visas, o visas kitas rajono palikimas tai „kosminis“ rajono išplanavimas…
Pasakų parkas su medinėmis skulptūromis, pušų apsuptyje, pora kilometrų nuo jo ir mes pagaliau miške, pirmieji grioviai šiukšlių... Patraukiame Gudelių pusėn. Pavaikščioję Neries krantais ir priėję Sudervės upelį, randame ir senojo Gudelių pilkapyno liekanas, na tiksliau tai, kas iš jo likę (dalis jo sunaikinta tiesiant elektros linija). Patraukiame Sudervės upelio pakrante, grožimės kloniu bei apylinkėmis bei gyvenviete, einame Salotės pusėn prie ežerėlio. Paskutiniu likusiu batonu užkemšam žuvėdrų būrį ir taukiame link Pilaitės. Pakeliui praeinam Gilužio ežerą, apie kurį sukurta graži legenda. Prasideda lietus, maudytis jau nebereikia…
Čia pat jau ir Pilaitė, gan naujas rajonas. Einame link vandens malūno, vieno iš Pilaitės dvaro „stebuklų“. Jau ir taip šlapi, pasiekę malūną sustojame bendrai nuotraukai, vėliau sustojame prie Pilaites piliakalnio, kur trumpam žaidžiame neįprastą krepšinį, su „limonado“ =D buteliu =D, o seniai labai seniai, šioje vietoje stovėjo pilis, saugojusi Vilnių nuo kryžiuočių.
Toliau patraukiame link Buivydiškių, tiesa, kelias gana ilgokas, o aplink tvenkinius dar tolimesnis. Tačiau neilgai trukus apėję tvenkinius (ir juose paskendusias mašinas) bei kitus žmogaus rankų paliktus „padargus“ prieiname buvusį Buivydiškių dvarą, viena iš seniausių dvarų Vilniaus krašte, dabar čia įsikūrusi mokykla. Keliaujame toliau, mūsų kelionė pasibaigia Justiniškėse. Visi sustojame išgerti „šiltos arbatos“, taip ir pasibaigia mūsų kelionė. Dėkui žygio vadovui Tomui už tai, kad man parode kokiose vis dėlto gražiose apylinkėse gyvenu. J
Pasiūlė Evilangel [/html]
Ši naujiena yra iš svetainės Jaunųjų Geografų Klubas
( http://www.jgk.gf.vu.lt/news.php?extend.22 )