Jaunųjų Geografų Klubas: Mainai su lenkais. 1 dalis.

O buvo taip...
Turbūt ne paslaptis, kad š.m. balandžio 10-17 dienomis 8 nariai iš mūsų klubo aplankė EGEA Varšuvą narius. Į kaimyninę valstybę nuvykome traukiniu. Kelionė užtruko 8,5 valandos. Stotyje mus pasitiko draugiška kompanija, kurią sudarė šešios merginos ir vienas vaikinas. Jau pirmos mūsų viešnagės vakarą mes susipažinome su lenkų jaunimėlio vakarone vietiniame klube. Visi buvome apnakvindinti skirtingose Varšuvos vietose pas geografus namie.
Kitą rytą mūsų laukė pažintis su Varšuvos senamiesčiu. Ekskursiją pradėjome aplankydami muziejų, kuriame susipažinome su visa Varšuvos miesto istorija nuo pat jos įkūrimo laikų. Susipažinę su miesto praeitimi, turėjome progos patys iš arčiau panagrinėti dabartinį Varšuvos senamiestį. Pasiskirstę į tris grupes ir gavę po miesto planą, turėjome patys surasti 11 punktų centrinėje miesto dalyje, o suradę dar turėjome atlikti po smagią užduotį. Bene viena iš smagesnių užduočių buvo pražingsniuoti 100 metrų susirišus batų raištelius su savo komandos bičiulių raišteliais. Po 4 valandas trukusių orientacinių varžybų, užsukome į Varšuvos universitetą, kur turėjome progos pamatyti keletos merginų iš Gruzijos prezentaciją apie jų šalį. O vakaras mūsų laukė smagus: Varšuvos geografai mums parodė, kaip atrodo ir kaip gyvena jų universiteto bendrabutis. Juk tikrai įdomu pabendraut su įvairių specialybių studentais neformalioje aplinkoje! Tarp jų netgi teko pabendraut su lietuvių kalba besimokinančiomis studentėmis.
Antrąją dieną mūsų pažintis su Varšuva tęsėsi. Iš ryto susitikome Varšuvos universiteto Geografijos ir regioninių mokslų fakultete, kur įsikūrę EGEA Varšuva nariai. Jie turi savo nuosavą kambariuką J. Čia mes pristatėme mūsų JGK narių veiklą ir parodėme keletą filmų su gražiausiais Lietuvos vaizdais. Bet tai dar ne viskas: atskleidėme lietuviškų gardumynų skonį bei palikome mūsų šalį reprezentuojančių dovanų. Tradiciškai įteikėme mūsų Tėvynės trispalvę. Popiet laukė ekskursija po dar neatrastus Varšuvos gražius kampelius. Vaikštinėjome palei Vyslos upės pakrantes, aplankėme miesto simbolį šalia upės – sireną su kardu rankoje, Antrojo Pasaulinio karo muziejų, kuriame vaizduojami 1945-ieji metai, kuomet Varšuva buvo suniokota vokiečių karių. Tos dienos vakare sulaukėme staigmenos: susirinkę daiktus išlėkėme į traukinių stotį, traukinys į Vroclavą. Naktis traukinyje prabėgo akimirksniu, kadangi kelionėje skambėjo gitaros muzika bei lietuviškos dainos, kurias mūsų draugai lenkai su mielu noru stengėsi išmokti ir dainuoti kartu. Ypač jiems patiko daina – „Nuo Vilniaus ir Kauno bokštų“.
Ankstyvą sekmadienio rytą išlipome ketvirtame pagal dydį Lenkijos mieste Vroclave ir pradėjome ekskursiją po bundantį miestą, kuris kylančios saulės spinduliuose atrodė nepaprastai žavus. Mėgavomės tuščiomis senamiesčio gatvelėmis bei plačiomis aikštėmis, mokėmės vieni kitų tautinių šokių bei taip traukėme praeivių smalsius žvilgsnius. Dienai įsibėgėjus aplankėme Vroclavo universitetą su garsia praeitimi,. Be abejo užsukome ir į geografijos bei giminingų mokslų katedras. Puikus oras lauke suviliojo mus popietiniu poilsiu ant Odros upės kranto. Vakarop nuvykome į stotį, kur mūsų laukė autobusas, vežantis į Sudetų kalnų regioną, esantį netoli Čekijos. Mus maloniai priėmė jaunimo nakvynės namai, įsikūrę kalnų kurortiniame miestelyje Karpatz.
Sekantį rytą išvykome į visos dienos žygį po kalnus. Mūsų tikslas – Sniežka, aukščiausia (1602 m.) Sudetų kalnų viršūnė, esanti pačiame pasienyje su Čekija. Teko eiti ir grįstkeliu, ir akmenuotais keliukais, teko brist ir per didžiules sniego pusnis, tačiau savo tikslą pasiekėme. Viršūnėje, siautėjant stipriam kalnų vėjui, drauge su Varšuvos geografų klubo nariais iškėlėme savo vėliavas. Dar turėjome gerą progą aplankyti ir susipažinti su meteorologinės (įsikūrusi pačioje viršukalnėje) stoties darbu. Nekreipdami dėmesio į nuovargį, linksmai nusileidome atgal į kurortinį miestelį. Pakeliui eidami rinkome šiukšles iš pakelės, kad pagražintume kalnų estetinį vaizdą. Vakarienę tą vakarą jau darė lietuvių komanda. Tiesa, ne vien iš mandagumo, bet ir dėl to, kad kiek buvo pabodę lenkiški sumuštiniai J. Lenkai pirmą kartą paragavo tikros lietuviškos „tušonkės“! Po sočios vakarienės atėjo laikas ir tradicinėms alaus gėrimo varžyboms. Laimėjo jungtinė lenkų-lietuvių komanda, tačiau svarbiausia, kad nusivylusių varžybomis nebuvo. Per tą vakarą daug dar linksmybių bei žaidimų patyrėme...
O ryte, nepaisydami blogo oro, susipažinome su Karpatz miesteliu. Aplankėme lėlių istorijos muziejų ir susirinkome vietinėje užeigoje, kad galėtume atšvęsti EGEA tarptautinį gimtadienį ! Ragavome ypatingo karšto alaus bei avies sūrio (brindzos), netikėjome, kad tai gali būti taip skanu. Vakarėjant teko palikti kalnus ir su autobusu išvykome atgal į Varšuvą.
Naktis autobuse nebuvo labai patogi, tačiau grįžus į Varšuvą, mūsų laukė traukinys atgal į Vilnių. Tada penki iš mūsų sėdo į tą traukinį ir padėkoję bei atsisveikinę su EGEA Varšuva nariais, išvyko namo... Tačiau trise dar likome vienai dienai. Šiek tiek pailsėję, susirinkome į jų universitetą, kur toliau dalinomės savo klubo patirtimi, rodėme nuotraukas, kurios atspindi mūsų aktyvią veiklą. Manau, lenkų geografai iš ties turėjo daug ko iš mūsų pasimokyt. Ypač buvo nustebinti mūsų organizuojamais žygiais. Popietę išėjome į vieną iš didžiausių Varšuvos parkų – Lazienki park, kur turėjome galimybę ne tik stebėti voveres ar burundukus, bet ir grožėtis įspūdingomis povų spalvomis, nes jie čia gyvena tiesiog laisvėje. Na, o paskutinį vakarą apsilankėme studentiškame pub‘e, kuriame atsisveikinome su dauguma iš mus priėmusių lenkų, kadangi kitą rytą anksti atsikėlę išvykome atgal į Lietuvą autostopu. Kelyje patyrėme daugybę nuotykių, tačiau apie juos, jeigu bus įdomu, sužinosite atėję į mūsų kelionės-mainų pristatymą per artimiausią klubo narių susirinkimą.

Pasiūlė Julius

Pasakojimas apie Chibinus

Lietuvos gamtinė geografija

Geografų tėviškės

PASKAITA APIE KELIONĘ Į SKANDINAVIJĄ!

K E L I O N Ė Į K A R P A T U S‼

Suvalkijos lygumos ir aukštumos